Spauda ::
Nurimus karų audroms
1908 m. Druskininkuose buvo kelios atvykusiems vaikams skirtos įstaigos.
Peterburgo vaikų kolonija buvo įsikūrusi tuometinėje Ratnyčios (dabar
M.K.Čiurlionio) gatvėje, juvelyrinės parduotuvės Ūla vietoje, tuo tarpu
Vilniaus vaikų kolonija buvo kitoje gatvės pusėje dab. K.Dineikos gatvėje.
Neabejotina, kad mažieji kurorto svečiai jau tuomet buvo gydomi.
Tikriausiai, šių, kaip ir daugelio kitų Druskininkų miestelio įstaigų
veiklą, nutraukė 1-asis pasaulinis karas.
Bene pirmąją pokarinę vaikų sveikatingumo ir poilsio stovyklą Druskininkų
kurorte 1924 metais įsteigė Vilniaus vaikų ligų klinikų prof.V.Jasinskis.
Žinoma, kad tarpukaryje Druskininkų kurorte buvo kelios vaikų poilsio ir
gydymo įstaigos.
2-ojo pasaulinio karo metais kurortas tapo sužeistų vermachto karių, o
vėliau tarybinių karių gydymo vieta, todėl tik karo audroms nurimus, į
Druskininkus sugrąžinti vaikai. 1952 m. Baltarusijos geležinkeliečių žinyba
kurorte įsteigė vaikams sanatoriją, vėliau pavadintą Žibutė. Vaikų
reumatinę sanatoriją nusprendė steigti ir LTSR Sveikatos apsaugos
ministerijos vadovai. Jos laikinąja vyr. gydytoja paskirta, o nuo 1953 07 17
iš užimamų pareigų atleista gyd. Tatjana Kalinkina. Tuo pačiu įsakymu
Druskininkų vaikų reumatinės sanatorijos vyr. gydytoju paskirtas dar jaunas
gydytojas Vincas Tekorius. Viena ryškiausių asmenybių pokarinių Druskininkų
kurorto istorijoje gyd. V.Tekorius gimė 1922 08 11 Kaune. Marijampolės
gimnazijos auklėtinis 1953 m. Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos
fakultete įgijo pediatro specialybę ir iš karto atvyko dirbti į
Druskininkus. Jaunas gydytojas suburė kolektyvą, įrengė sanatoriją
dabartinės K.Dineikos gatvės dviaukščiame medinuke Nr. 12 (dabar Parko
vila).
Oficiali gimimo diena
1953 m. gruodžio mėnesio pradžioje vyr. gydytojo įsakymais į darbą
priimti pirmieji vaikų sanatorijos darbuotojai: darbininkai, virėjos,
auklėtojai A.Padubnaja, J.Balčius, O.Baltuškonytė, medicinos seserys
B.Rimšaitė ir O. Naginevičienė.
1953 12 28 į sanatoriją iš Vilniaus atvyko pirmoji reumatu serganti
mažoji pacientė Valerija Stankevičiūtė. Jos ligos istoriją Nr.1 parašė tuo
metu dar vienintelis sanatorijos gydytojas V.Tekorius. Ši diena laikoma
Saulutės sanatorijos gimimo diena. Pirmaisiais sanatorijos gyvavimo metais
joje tebuvo 50 lovų. 1954 m. sanatorijoje apsilankė 265, o 1955 m. - 339
vaikai. Tuometinės Lietuvos pediatrai į sanatoriją siuntė mažuosius ligonius
po ūmaus reumato periodo. Dėka papildomų - sanatorinio gydymo priemonių
komplekso daugumai vaikų sveikata žymiai pagerėdavo. 1956 m. sanatorijoje
jau buvo 100 lovų fondas. Didėjo ir darbuotojų kolektyvas. Dar 1954 m.
pradžioje sanatorijoje pradėjo dirbti ilgametė sanatorijos gydytoja -
ordinatorė J. Lappo-Dulaitienė, nuo 1958 m. iki 1995 m. Reumato
(pediatrinio) skyriaus vedėja.
1956 01 01 sanatorija pavadinta Respublikine Druskininkų vaikų
specializuota sanatorija Saulutė. Tuo metu vaikams gydyti čia buvo taikoma
fizinė terapija, papildomai skiriamos balneoprocedūros, tęsiamas
medikamentinis gydymas.
Persikėlimas į kitą vietą
Kalbama, kad sanatorijos Saulutė plėtimosi ir perkėlimo į kitą miesto
vietą iniciatoriumi buvo anuometinis ministrų tarybos pirmininkas
M.Šumauskas, kuris pamėgtame kurorte dažnai lankydavosi. Nuo 1958 04 16
V.Tekorius pradėjo dirbti sujungtos vaikų sanatorijos Saulutė vyr.
gydytoju. Jam buvo pavesta sujungti Saulutę ir nuo 1952 m. Druskininkuose
veikusią Žibutę į vieną sanatoriją ir persikelti į naujas patalpas Kurorto
g.5, dabartinėje Saulutės vietoje. Reorganizuota sanatorija užėmė senąsias
poilsio namų Pušynas (iki 1958m.) patalpas. Senasis dviaukštis medinukas
iki šiol tebestovi san. Saulutė teritorijoje, o buvusios valgyklos
pastatas jau nugriautas.
Sanatorijų susiliejimo dieną (1958 04 16), vyr. gydytojo V.Tekoriaus
įsakymu, savo pareigose buvo patvirtinti 48 senosios san. Saulutė
darbuotojai : buhalterė, ūkvedys, sandėlininkas, vairuotojas, elektrikas,
kiemsargis, du kūrikai, dvi skalbėjos, 10 medicinos seserų, vyr. med. sesuo,
laborantė, sesuo šeimininkė, diet.sesuo, 12 sanitarių, virėja, indų plovėja
ir 7 pedagogai-auklėtojai (M.Matulevičienė, O.Baltuškonytė, A.Dambrauskas -
vertėjas, Druskininkų miesto garbės pilietis, A.Padubnaja, S.Pulauskienė,
B.Valtkevičienė, B.Ragauskienė), du gydytojai (J.Lappo ir rentgenologas
A.Gaidys). Tos dienos įsakyme išvardinti ir į naująjį specializuotos vaikų
san. Saulutė kolektyvą įsilieję 22 buvusios vaikų san. Žibutė
darbuotojai, iš jų 7 med.seserys ir pedagogė-auklėtoja N. Deviatova. 1958 m.
pradžioje naujai sujungtoje vaikų sanatorijoje Saulutė dirbo 71
darbuotojas ir jau buvo 175 lovų fondas. 100 lovų buvo skirtos Poliomielito
skyriui, o 75 lovos - Reumato skyriui. Tais metais pedagoginės dalies vedėja
tapo auklėtoja O.Baltuškonytė. Dirbti priimti nauji pedagogai-auklėtojai:
V.Katčenko, G.Nagornaja, E.Alesienė bei gydytojai R.Zagorskienė,
V.Zenkevičius, V.Vainauskas. Pastarasis - Vilniaus eksperimentinės medicinos
instituto mokslinis bendradarbis, tyręs vaikų, sergančių reumatu, kurortinio
gydymo efektyvumą. Čia bedirbdamas V.Vainauskas apgynė mokslų kandidato
disertaciją. Jis dirbo sanatorijoje iki 1967 m. Kadangi kadrų stygius buvo
juntamas, vėliau priimti nauji darbuotojai. Sanatorijoje tuo metu buvo
gydomi ir suaugusieji, persirgę ūmiu poliomielitu. Panaudojus kitų šalių
patirtį, ligoniams buvo skiriama kineziterapija, masažas, balneoterapijos
procedūros bei karšti vilnoniai įvyniojimai. Šių procedūrų dėka gautas
ryškus motorikos(judesių) pagerėjimas. Daugelis pacientų buvo prikelti
judėjimui ir savarankiškam gyvenimui.
Pagarsėjo visoje šalyje
Vyr. gydytojo pareigos V.Tekoriui nepatiko. Parašęs kelis pareiškimus
skirti jį vaikų gydytoju sanatorijoje, gaudavo neigiamus atsakymus. Tačiau
po to, kai vyr. gydytojas kelis kartus atsisakė priimti ministerijos siųstus
ligonius, motyvuodamas laisvų vietų stoka, sveikatos apsaugos ministras
prisiminė V.Tekoriaus pareiškimus.
Nuo 1960 04 20 san. Saulutė vyr. gydytoju paskirtas buvęs Respublikinės
Trakų vaikų sanatorijos vyr. gydytojas Juozas Gontis. Buvęs vyr. gydytojas
V.Tekorius paskirtas Poliomielito skyriaus vedėju. San. Saulutė vyr.
gydytojo pareigose J.Gontis dirbo daugiau nei 26 m.(iki 1986 m.). Per tuos
metus sena medinė, griūvanti Saulutė virto moderniai įrengta mūrine, kelių
korpusų sanatorija. J.Gončio vadovavimo metais susiformavęs medikų,
auklėtojų, mokytojų, kineziterapeutų ir kitų sanatorijos specialistų
kolektyvas pagarsėjo ne tik respublikoje, bet ir už jos ribų.
1960 m. įsteigtas 150 lovų Kardioreumatologijos skyrius. Sanatorijos
poliomielito skyriaus specialistų komanda nusprendė, kad pajėgi gydyti
vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, nors tuo metu ši liga buvo
įrašyta kaip sanatorinio gydymo kontraindikacija. Pradžioje buvo nuspręsta
panaudoti asmeninę patirtį, vėliau gydytojo V.Zenkevičiaus iniciatyva buvo
gauta literatūra apie cerebrinio paralyžiaus sutuoktinių K. ir B. Bobath
taikytą gydymo metodiką. Skyriaus vedėjas gyd. V.Tekorius, ja remdamasis,
paruošė savo cerebrinio paralyžiaus gydymo metodiką. Vadovaudamas
specialistų grupei (kineziterapeutams, logopedams, pedagogams), ją įdiegė.
Vėliau V.Tekoriaus metodika naudojosi visos šalies specialistai. Aštuntojo
dešimtmečio pradžioje sanatorijos vyr. gydytojas pradėjo rūpintis naujo -
mūrinio sanatorijos korpuso statyba. Kadangi tam numatytos lėšos gerokai
viršijo pinigų sumą, skiriamą panašioms respublikinėms įstaigoms, reikėjo
gauti Maskvos palaiminimą. Saulutės medikai buvo žinomi šalyje, todėl buvo
leista statyti. 1972 m. sanatorijos korpuso statyba užbaigta. Tų pačių metų
lapkričio 30 d. įsteigtas naujas - Centrinės nervų sistemos pakenkimo su
atramos judėjimo aparato sutrikimu 100 lovų skyrius. Nuo 1973 m. skyriui
vadovavo gyd. E.Renevienė. 1973 m. sanatorijoje jau buvo 300 lovų fondas.
Gerą dešimtmetį sanatorijos lovų fondas buvo pastovus. Tačiau sanatorijos
pacientų skaičius nuolat didėjo. 1974 m. Saulutėje gydėsi 1364 ligoniai,
1975 m. - 1671, 1980m. - 1828, 1981m. 1901,1982 m. - 1938, 1983 m. - 1951,
1984 m. 1885.
Planai turėti 500 vietų
Dar 1961m., be ministerijos vadovų pritarimo, buvo pradėta, o 1963 m.
užbaigta šiuo metu tebeveikiančios mokyklos statyba. 1972 m. ši mokykla
pradėjo veikti oficialiai, buvo patvirtintos mokytojų pareigybės. Pradžioje
tai buvo aštuonmetė mokykla, o nuo 1986 m. - devynmetė mokykla.
Didėjo sanatorijos darbuotojų skaičius. 1981m. - 247 darbuotojai, iš
kurių: 14 gydytojų, 20 mokytojų. 1981-1982 m. san. Saulutės etnografinis
moterų ansamblis buvo visų Druskininkų saviveiklos renginių puošmena.
Devintojo dešimtmečio pradžioje jau buvo planuojama turėti 500 vietų
modernią sanatoriją. 1983 m. pradėti statyti Saulutės nauji 200 vietų
korpusai su 500 vietų virtuvės bloku, kurio vertė buvo 2,9 mln. rublių.
Korpusai eksploatuoti atiduoti 1986 m., pradėjo funkcionuoti 370 lovų
fondas.
****************************************************************************
